Dvidėmis grundalėlis

Gobiusculus flavescens

Dvidėmis grundalėlis (Gobiusculus flavescens)

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Potipis:	Stuburiniai ( Vertebrata)
Antklasis:	Kaulinės žuvys ( Osteichthyes)
Klasė:	Stipinpelekės žuvys ( Actinopterygii)
Būrys:	Ešeržuvės ( Perciformes)
Pobūris:	Gobioidei ( Gobioidei)
Šeima:	Grundalinės ( Gobiidae)
Gentis:	Dvidėmiai grundalėliai ( Gobiusculus)
Rūšis:	Dvidėmis grundalėlis ( Gobiusculus flavescens)

Binomas

Gobiusculus flavescens
Fabricius, 1779

Dvidėmis grundalėlis (Gobiusculus flavescens) – ešeržuvių (Perciformes) būrio, grundalinių šeimos (Gobiidae) smulkių žuvelių labai mažai ištirta ir smulkiausia Lietuvos žuvų rūšis.

Paplitimas

Jūrų žuvelė. Gyvena sūrokuose ir apysūriuose vandenyse. Paplitę šiaurės rytų Atlanto vandenyno pakraščiuose ir gretimose jūrose. Gausiai paplitę vakarinėje Baltijoje, dažniausiai 15 m gelmėse, dumblių, ypač rudųjų, sąžalynuose. Gyvena tuntais. Šios smulkios žuvelės į žvejų tinklus labai retai patenka. Ichtiologai jų sugauna sekliose vakarinės Baltijos dalies pakrantėse. Buvo pastebėti ir prie Estijos pakrančių.

Paplitimas Lietuvoje

Aptikta Lietuvoje, bet dėl jų paplitimo trūksta šaltinių.

Apibūdinimas

Aptakaus, verpstiško, plokštoko iš šonų kūno žuvelės. Jų ilgis iki 6,0 cm. Galva plokščia iš viršaus, uodegos stiebelis ilgas. Jo ilgis lygus galvos ilgiui. Nuo kitų Baltijoje gyvenančių grundalų skiriasi tuo, kad didelės akys yra galvos šonuose. Kūnas žvynuotas. Skersinėse eilėse 35-40 (45) žvynų. Kūnas rausvai rudas, išmargintas tamsiais tinkliškais raštais ir stambiomis tamsomis dėmėmis. Ties pagrindu yra po tamsią, su baltu apvadėliu dėmę, o patinų - po tamsią dėmę ir kūno šonuose.

Veisimasis

Neršia anksti vasarą ant dumblių ar kriauklių. Dėtis saugo patinai. Ikrai dugniniai, kriaušės formos, be riebalinio sluoksnio. Embrionai vystosi kelias paras.